rupūžkojis

rupūžkõjis, -ė smob. (2), rupū̃žkojis (1) menk. nenaudėlis, bjaurybė (keikiant): Kur eini, rupū̃žkoji, kojas padaužysiu! Vvr. Tokio tėvo velniakojo toks i vaikas rupūžkõjis Jrb.